Projektas „JUDAM“ – naujas startas „nurašytiems“ jaunuoliams

Šiandien startuoja socialinis projektas –  „JUDAM“. Projekto vykdytojas – Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – departamentas). Projektas, skirtas niekur nedirbančiam, nesimokančiam, ir neregistruotam, sudėtingam, atstumtam jaunimui. Būtent ši žmonių grupė yra viena iš labiausiai stereotipizuojamų, engiamų, ir nemėgstamų mūsų visuomenėje.

Juk dažnai tokius žmones girdime vadinant „mažaisiais nusikaltėliukais“, „marozais“ ir kitais ne pačiais švelniausiais epitetais. Tikriausiai ne vienas iš mūsų tamsų vakarą eidami pro kokį mažiau apšviestą skersgatvį akimirkai susimąstėme, jog dabar nenorėtume „tokių“ sutikti. O jei teko susidurti ir vis dėlto sutikome, keikėme juos visais žodžiais ir galvojome, ką veikia policija, jei nesugeba „išgaudyti“. Galvojame, kad jie patys pasirinko tokį kelią ir juos reikėtų uždaryti, atskirti, izoliuoti. Reikia padaryti taip, kad visuomenė jų nematytų, policija uždarytų ir neišleistų, nes mums nepatogu priimti juos kaip tos pačios visuomenės dalį.

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui socialinis darbuotojas Donatas Nagumanovas svarsto, jog tokiais atvejais, kai tam tikra bendruomenė susiduria su nepatogumu susiduriant su rizikos grupės jaunuoliais dėl jų elgesio, triukšmo ar panašiai, jie galėtų įsitraukti į problemos sprendimą ne vien iškviečiant policiją, bet ir kreipiantis į tam tikrą nevyriausybinę organizaciją, į jos darbuotojus ir kartu ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo. Dažnai šie jaunuoliai yra taip pratę būti atstumiami, jog pirmą kartą patyrę rūpestį iš su juo dirbančio darbuotojo, ima elgtis taip, jog „pateisintų“ savo probleminę pusę: bėgdami ir protestuodami. Darbuotojo teigimu, pati visuomenė gali daugiau, nei įsivaizduoja galinti, kalbant apie pagalbą šiems jaunuoliams.

Viena iš šių jaunuolių ypatybių yra ta, jog būdami vos aštuoniolikos metų, jie jau nebemato išeities gyvenime ir net yra susitaikę su tuo. Kažkada jie buvo „nurašyti“ savo tėvų, artimųjų, globos įstaigos, galiausiai visuomenės, o ilgainiui ir patys ėmė tikėti, jog yra niekam nereikalingi ir nieko negebantys, apart to, jog išgyvena „gatvės“ taisyklėmis. Jie nežino, kas yra darbas, atsakomybės, pareigos, nes šių dalykų dažniausiai nemoka ir jų artimieji, todėl gyvenantys tokiomis sąlygomis, jie paprasčiausiai patenka į skurdo ratą, iš kurio ištrūkti gali būti be galo sunku. Todėl palaikymas, ribų brėžimas, psichologinių problemų sprendimas ir tarpžinybinis bendradarbiavimas čia yra be galo svarbus. Už šiuos dalykus bus atsakingi dvidešimt du jaunimo garantijų iniciatyvų koordinatoriai, dirbsiantys visoje Lietuvoje, - sako projekto veiklų koordinatorė Žavinta Pašiulevičė.

Šiame projekte bus siekiama kiek įmanoma individualiau pažvelgti į jauno žmogaus problemą ir ją spręsti atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir galimybes, siekiant grąžinti jauną žmogų į darbo rinką ir/ar švietimo sistemą. Reikia suprasti, kad jeigu toks jaunuolis dvidešimt savo gyvenimo metų matė vien skurdą, atskirtį, galbūt patyrė smurtą, nepriteklių, neturėjo jokių ribų, tad jo pokytis negali įvykti staiga. Tam kartais gali prireikti kelerių metų specialistų intervencijos ir tarpžinybinio tinklo įsitraukimo. Todėl šio projekto rėmuose bus dirbama lanksčiai, atsižvelgiant į kiekvieno jaunuolio situaciją. Projekto įgyvendinimo metu, per dvidešimt keturis mėnesius, planuojama pasiekti aštuonis šimtus nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunuolių. Tikimasi, kad iki trisdešimt procentų šių jaunuolių pavyks grąžinti mokytis ar dirbti, - sako departamento direktorius Jonas Laniauskas.

Projektas truks iki 2021 metų, jis finansuojamas Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Daugiau informacijos:
Žavinta Pašiulevičė
[email protected]
Tel. 8 631 43310

Pranešimas spaudai

 

 

Paieška